1. TYRIMO APBŪDINIMAS

Tikslas – atlikti lyginamąjį tyrimą dėl esminių ABA integracijos į mokyklą galimybių, dalyvaujančių organizacijų šalyse ir (arba) regionuose.

Įgyvendinimo laikotarpis – 2016 gruodis -2017 gegužė.

Galimas šios metodologijos poveikis:

Švietimo sistemai vietiniu, regioninių ar nacionaliniu lygmeniu – parodyti svarbiausius autizmo sindromą ar emocijų bei elgesio sutrikimų turinčių vaikų ugdymo aspektus.
Pedagogams – suprasti švietime tinkamas priemones taikyti ABA elementus. Taip pat sužinoti tėvų požiūrį ir identifikuoti panašumus ar skirtumus vaikų ugdyme.
Tėvams – suprasti pedagogų požiūrį ir pateikti tinkamus pasiūlymus jų vaikų ugdymui.

Metodologija:

Daugiakalbis tyrimas – kiekvienas partneris atliko tyrimus savo gimtąja kalba, siekiant palengvinti supratimą dalyvaujančių organizacijų šalyse ir (arba) regionuose. Surinkta informacija yra susijusi su kiekybiniais ir kokybiniais duomenimis.

Orientuotasi į pagrindinius aspektus:

– Skirtingų požiūrių vizija: ABA strategija mokyklose ir teigiamas požiūris/vertinimas;

– ABA integracija į ugdymo turinį: ABA integracija mokyklos specialiojo ugdymo programose. Galimybės ir realizavimas. Mokyklos sąmoningumas, dėl ABA įtakos mokymosi ir mokymo, mokyklos bendruomenės požiūriui ir elgesio kokybei;

– Nuolatinį profesinį tobulinimąsi: Mokyklos įsipareigojimas/nusiteikimas nuolat tobulėti profesiniu požiūriu ABA srityje;

– IKT naudojimas ABA e-mokymosi kūrime.

Aiškus supratimas personalui, kaip IKT gali būti panaudota siekiant tobulinti asmeninius gebėjimus – aktualija kiekvienoje šalyje;

– Ištekliai ir infrastruktūra: mokyklos atitinkamas ištekliai ABA naudojimui, įskaitant įrangą, programinę įrangą ir infrastruktūrą konkrečiai mokymosi aplinkai ir atspindėti planus ABA vystymo, kaip nuoroda mokyklos politikai.

– Partneris sieks išsiaiškinti sėkmės/nesėkmės priežastis ir išmokti pamokas galimai naudingai taikyti priemones, kurios yra jų pagrindu.

-Teisinė sistema kiekvienoje šalyje.

Studijos dalys kiekvieno partnerio šalyje yra sekančios:

Teisinės bazės ir galimybių analizė.

Tikslas – išsiaiškinti teisinės sistemos tinkamumą autistiško vaiko ugdymui, integracijai ir atskleisti mokyklų galimybes, sąmoningumą taikyti ABA.

Ši dalis skirta pristatyti švietimo teisinę bazę, integraciją ir autistiškų ar specialiųjų poreikių turinčių vaikų teisių apsaugą, visose tyrimą atliekančiose šalyse.

Kiekvienos šalies analizė ir naudotų dokumentų sąrašas pridedamas tyrimo pabaigoje.

Tėvų ir pedagogų apklausa.

Tikslas – išsiaiškinti ir palyginti tėvų ir pedagogų požiūrį apie ABA naudą, taikymą vaikui ir galimą taikymą vaiko lankomoje mokykloje.

Šis tyrimas apima apklausos rezultatus, kutie pateikti pedagogų ir tėvų/globėjų šešių projekto partnerių šalių.

Klausimynus užlipdė 145 pedagogai ir 179 tėvai.

Pusiau struktūruotas interviu/atvejo analizė.

Tikslas: šiame tyrimo skyriuje daugiausia dėmesio skiriama autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų pedagoginiam gydymui ir išsiaiškinti ABA metodo su IKT priemonių taikymo perspektyvas ar poreikį taikyti.

Parengėme pusiau struktūruotą interviu orientuotą specializuotam mokyklų personalui ar autizmo srities ekspertams, siekdami gauti realios situacijos ir galimybių įgyvendinti projektus, skirtus mokykloms remti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų mokymą.

Atvejo analizė ir pusiau struktūruotas interviu susideda iš įžanginės dalies, kurioje paaiškinama vaikų ir jų šeimų padėtis (valstybinė socialinė parama, šeimos ryšiai su aplinka, komunikacija, nuomonė apie IKT priemonių naudojimą ir kaip institucijos atitinka vaiko poreikius) ir 10 atvirų klausimų, susijusių su ABA ir IKT įrankiais.

Įgyvendinimo laikotarpis – 2017 balandis.

Tikslinės grupės narių skaičius (pedagogai, kurie dirba su ASD) – 13.

2. TEISINĖS BAZĖS IR GALIMYBIŲ ANALIZĖ

Ši dalis skirta pristatyti švietimo teisinę bazę, integraciją ir autistiškų ar specialiųjų poreikių turinčių vaikų teisių apsaugą, visose tyrimą atliekančiose šalyse.

Tikslas – išsiaiškinti teisinės sistemos tinkamumą autistiško vaiko ugdymui, integracijai ir atskleisti mokyklų galimybes, sąmoningumą taikyti ABA.

Kiekvienos šalies analizė ir naudotų dokumentų sąrašas pridedamas tyrimo pabaigoje.

Daugiau informacijos pateikiama 6 priede.

LIETUVOS ANALIZĖ

Lietuvos Respublikoje specialiųjų poreikių vaikų ugdymas reglamentuojamas Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos ministerijų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės dokumentais. Specialiojo ugdymo įstatymo nuostatos integruotos į Švietimo įstatymą. Svarbų vaidmenį suvaidino Tautinės mokyklos koncepcija (1989) ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija. 1994 m. baigtas dar vienas svarbus dokumentas – „Specialiojo ugdymo sistemos matmenys“ – kuris tapo vienu iš atraminių specialiųjų poreikių vaikų ugdymo pertvarkos orientyrų.

Kuriant specialiojo ugdymo politiką ir ją praktiškai įgyvendinant ypatingą reikšmę turėjo Salamankos deklaracija (1994) ir „Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo specialiųjų poreikių vaikams bendrojo ugdymo įstaigose“ (1993) tvarkos sureguliavimas. Šiek tiek vėliau, jau priėmus Specialiojo ugdymo įstatymą (1998), buvo parengta ir patvirtinta dar keletas esminių specialiojo ugdymo funkcionavimą norminančių dokumentų. Svarbesnieji iš jų – Švietimo ir mokslo, Sveikatos apsaugos bei Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijų bendras 2002 m. įstatymas „Sutrikimų grupės. Specialiųjų poreikių asmenų priskyrimas specialiųjų ugdymosi poreikių grupei“ ir „Asmens specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimas“ (2000).

Po Specialiojo ugdymo įstatymo priėmimo (1998) buvo paskelbta keletas svarbių poįstatyminių aktų, kurie sunormino SPV egzaminų laikymo, moksleivių mokymo namuose, švietimo įstaigos specialiojo ugdymo komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo, specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo SP ikimokyklinio amžiaus vaikams namuose, SP asmenų priėmimo į specialiojo ugdymo įstaigą tvarką ir kitus klausimus.

Ieškant specialiojo ugdymo pokyčių, viena iš svarbiausių idėjų buvo SPV integruotas ugdymas. Su nauja banga, atėjo inkliuzinio ugdymo samprata, vienos mokyklos visiems idėja, bendrojo ir specialiojo ugdymo susiliejimo poreikis. Tai yra nauji iššūkiai visai švietimo sistemai.

Lietuvoje galiojantys teisės aktai apibrėžia specialiųjų poreikių vaikų teisę būti ugdomiems ugdymo institucijoje, esančioje arčiausiai jų gyvenamosios vietos, taigi ir bendrojo lavinimo mokykloje ar ikimokyklinėje įstaigoje.

Kiekviena šeima pati sprendžia, ar jos vaikui būti ugdomam specialiojo ugdymo įstaigoje kartu su vaikais, turinčiais tokių pat arba panašių sutrikimų, ar kartu su tipiškos raidos bendraamžiais. Tai nelengvas apsisprendimas.

Šiuo metu Lietuvoje ne visos bendrojo ugdymo įstaigos yra pasirengusios kokybiškai ugdyti vaikus, turinčius didelių sutrikimų. To priežastys yra kelios: stinga lėšų, visuomenė nepasirengusi priimti kitokius vaikus, trūksta informacijos tėvams, pedagogai nepakankamai pasirengę dirbti integruotoje grupėje ar klasėje. Nėra paruoštų specialistų darbui su autistu vaiku.

Daugelis dirbančių specialistų dalyvauja įvariose kvalifikacijos tobulinimo programuose, projektuose. Autizmo paliesti vaikai tokie skirtingi, kad net po kelias dešimtis metų su jais dirbantys specialistai teigia, jog atrasti du vienodus autistiškus vaikus praktiškai neįmanoma.

Specialistai sutaria vienu klausimu – kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas, tuo bus pasiekiami geresni rezultatai. Yra daugybė autizmo intervencijos strategijų, tačiau taikomoji elgesio analizė (angl. applied behaviour analysis) turi daugiausiai moksliniais tyrimais pagrįstų įrodymų apie jos efektyvumą.

Taikomoji elgesio analizė – tai mokslo sritis, taikanti elgsenos ir mokymosi principus bei klinikiniais tyrimais patvirtintus metodus, pageidaujamam elgesiui įtvirtinti. ABA principai sėkmingai taikomi ir yra populiarūs įvairiose psichologijos srityse, edukologijoje, versle, gerontologijoje, sporte, medicinoje, kriminologijoje, tvarios plėtros ir kituose moksluose.

ABA principais grįstos terapijos ir intervencijos yra efektyviausia priemonė siekiant pagerinti žmonių, turinčių autizmo spektro sutrikimus, gyvenimo kokybę, mokant juos įgūdžių, padėsiančių prisitaikyti prie kasdieninės aplinkos ir gyvenimo visuomenėje.

Kadangi kitokiems vaikams reikia nemažai individualių užsiėmimų, ABA terapijos kaštai yra nemaži. Daugeliui šeimų tai sunkiai pakeliama. Tačiau terapijos išlaidos galėtų būti sušvelnintos užtikrinant ABA paslaugas per ugdymo įstaigų sistemą.

Švietimo įstaigą, kurią lanko vaikas, reikėtų pakviesti tapti vaiko individualios programos įgyvendinimo komandos nariu. Be abejonės, vaikas, gaudamas neeklektišką mokymą lengviau supras jam keliamus uždavinius, o pedagogai, dirbdami komandoje su elgesio profesionalais ir vaiko šeima, gaus reikalingą mokymą, vertingų patarimų ir kaip didžiausią atpildą – vaiko daromą pažangą

GRAIKIJOS ANALIZĖ

Įstatymas Nr. 3699/2008 susijęs su specialiuoju ugdymu ir žmonių su negalia ugdymu ar specialiojo ugdymo poreikių švietimu. Įstatymo Nr. 3699/2008 7 straipsnis skirtas specialiam/ugdymo įstatymui.

Pagal įstatymą, mokiniams su specialiaisiais poreikiais, valstybė privalo suteikti lygias galimybes švietimo ir socialinės integracijos srityse. Vaikai su specialiais poreikiais gali mokytis klasėje pagrindinėje mokykloje, kurioje galima dirbti ir su mokiniais, kurie labai funkcionalūs ir keletą valandų per dieną, jie lanko specialią klasę šioje mokykloje. Be to, studentas gali mokytis bendrojo lavinimo mokykloje su mokytojo padėjėju arba lankyti specialiosios mokyklos aplinką, skirtą mažiau funkcionaliems mokiniams.

Vėliau įstatymo Nr. 4186/2013 28 straipsnyje „Specialiojo ugdymo klausimai“ reglamentuojamas vidurinio ugdymo restruktūrizavimas.

Kalbant apie autizmą, specialistai gali tapti autizmo srities specialistais pagal bakalauro arba magistro laipsnį. Viešajame sektoriuje nėra įsipareigojimų ABA nuolatiniam profesiniam tobulėjimui. ABA integracija į specialiojo ugdymo programą priklauso nuo Švietimo ministerijos.

Mokytojas ar profesionalas turi pasirinkti, ar jis pats nori sužinoti daugiau apie ABA.

Mokytojo padėjėjas padeda mokiniui, sergančiam autizmu, sėdėdamas prie jo ir palengvindamas kiekvienos pamokos mokymo procesą. Yra psichologas, mokyklos slaugytoja, kalbos mokytoja ir kt. Gauti papildomą mokestį už atskirų programų kūrimą viešajame sektoriuje (valstybinėse mokyklose) galimybės nėra. Nėra rekreacinės vietos, pritaikytos vaiko negaliai. Vaiko poreikiams pritaikytą erdvę gali suformuoti klasės mokytoja.

Kalbant apie vaikų ugdymą, ABA naudojimas nėra plačiai paplitęs, todėl tėvams nėra įprastos galimybės susipažinti su valstybinėmis mokyklomis. Tikimasi bendradarbiavimo su tėvais, tačiau praktiškai tai nėra įgyvendinta.

Nemažai viešojo ir privataus švietimo įstaigų organizuoja daugybę seminarų apie autizmą ir emocinius ir elgesio sutrikimus turinčius vaikus, bet ne tiek daug – apie ABA.

ITALIJOS ANALIZĖ

Italijos teisės aktai niekada oficialiai nepanaikino specialiųjų mokyklų, tačiau po 60-ųjų jie užtikrino neįgalių vaikų ugdymą „įprastose“ viešosios mokyklos klasėse, uždraudžiant įvairias klases įprastinėje mokyklos sistemoje ir nustatant mokyklos programą remti mokytoją. Šiuo metu yra keletas specialiųjų mokyklų, kurių dauguma yra Šiaurės Italijoje, dauguma jų yra pagrindinės. Daugelis remiasi reabilitacijos centru ar būsto bendruomene, ypač tie, kurie yra sunkios ar daugialypės negalios vaikai.

Pavyzdžiui, „Vaccari Institute“ siūlo septynias valstybinės pradinės mokyklos klases, priklausančias XX Circolo Didattico di Roma „Istituto Comprensivo C. Abbado“, kur dalyvauja sunkios psicho-fizinės negalios vaikai. Šias klases veda valstybiniai pedagogai, kurie specializuojasi ugdant neįgaliuosius vaikus. Aukščiau paminėtų klasių įsteigimas skatina daug ir pelningų bendradarbiavimo formų tarp instituto ir valstybinių mokyklų sistemos. Misija yra teikti šeimoms, valstybinėms ir privačioms mokykloms specializuotą pedagoginę pagalbą mokinių integracijai į įprastas mokyklas.

1977 m. įstatymu Nr. 517 pradėta inkliuzinio ugdymo sistema, kuri nustatė įtraukimo principą visiems neįgaliems moksleiviams pradinėse ir vidurinėse mokyklose nuo 6 iki 14 metų (įvedant švietimo programavimo pareigą, visų klasių mokytojai, jungėsi prie mokytojo specialisto „specialiojo ugdymo mokymui“ ir suderintas administracinis ir finansinis programavimas tarp valstybės, vietos valdžios institucijų, vietos sveikatos padalinių). Pagal įstatymą Nr. 104/92 vaikai sergantys autizmu turi teisę lankyti bendrąsias visų klasių klases, taigi jie daugiausia laiko praleidžia su savo mokytojais. 1994 m. vasario 24 d. Prezidento dekretu pateikiamos aiškios gairės, kurių reikia imtis, kad būtų užmegztas mokyklų, vietinių institucijų ir šeimų bendradarbiavimas, ir Sinpia autizmo gairės siūlo intervencijų koordinavimą įgyvendinamą vaiko priežiūroje.

Vadovaudamasi funkcine diagnoze, daugiadisciplinine komanda, PDF arba funkciniu dinaminiu profiliu, yra planuojama komanda, kuri atlieka diagnozę su mokytojų indėliu ir šeimos bendradarbiavimu. PDF formatu analizuojamas vaikų, sergančių autizmu, funkcionavimas, atsižvelgiant į jo įgytus gebėjimus ir jo potencialų vystymąsi, pagrįstas keliais aspektais: kognityvine, emocine/reliacine, sensorine, motorine/praksine, neuropsichologine, autonomine ir mokymosi forma.

Sveikatos priežiūros specialistų, mokytojų, pedagogų ir tėvų, susitikimo metu sukurtas PEI ar individualaus ugdymo planas, tai yra dokumentas, kuriame aprašomos integruotos, subalansuotos intervencijos, reikalingos švietimo ir mokymosi tikslams pasiekti.

Naujausia nuostata susijusi su 2015 m. rugpjūčio 18 d. įstatymu Nr. 134 kad pagal Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. A / RES / 67/82 numato atnaujinti esminius pagalbos lygius, autizmo spektro sutrikimų atveju įtraukiant ankstyvą diagnozę, gydymą ir individualų gydymą, naudojant metodus ir priemones, paremtas pažangiausiais turimais moksliniais įrodymais. ISS vėliau paskelbė atnaujintas autizmo gaires, kuriose jie rekomendavo kai kurias ASD vaikų priežiūros paslaugas, tokias kaip PECS, TEACCH, ABA ir CBT.

Atsižvelgiant į mokyklos ir regionų savarankiškumą, specialių poreikių rekomendacijų įgyvendinimas gali skirtis atsižvelgiant į turimus išteklius.

Pagalbiniai mokytojai neprivalo teikti konkrečių mokymų ABA ar kitais metodais.

Mokytojas ar profesionalas turi pasirinkti, ar jis nori sužinoti daugiau apie ABA.

TURKIJOS ANALIZĖ

Pirmasis specialiojo ugdymo įstatymas neįgaliems studentams buvo priimtas 1889 m. Įstatymas dėl specialiojo ugdymo įsigaliojo 1997 m., ir jis buvo reglamentuotas 2006 m. paskelbtu Specialiojo ugdymo reglamento nuostatomis.

Pagal pagrindinį nacionalinio švietimo įstatymą, švietimo institutai yra atviri kiekvienam be diskriminacijos: kalbos, rasės, lyties, negalios ir religijos. Asmenys per savo ugdymo laikotarpį yra nukreipiami į programas ir mokyklas pagal savo talentą, interesus ir įgūdžius. Be to, asmenims kuriems reikia specialaus ugdymo, pritaikomos tam tikros sritys.

Turkijoje visi teisės aktai buvo priimti neįgaliems žmonėms ir vaikams, kurie turi autizmą šioje grupėje, kad galėtų pasinaudoti švietimo ir socialinėmis teisėmis. Visi šie reglamentai galioja visoje šalyje. Universitetai ruošia specialius pedagogus ir patarėjus autizmo vaikams. Švietimas valstybinėse mokyklose yra nemokamas.

Mokiniai, lankantys valstybines mokyklas, turi teisę gauti oficialią pagalbą, kai kuriomis dienomis jie gauna privačią paramą. Jei tėvai, kurių vaikas turi negalią, neturi pajamų, moka kas mėnesį.

Valstybinėse mokyklose klasių dydžiai priklauso nuo specialiųjų mokinių skaičiaus. Neįgaliųjų mokinių prieiga prie švietimo yra numatyta. Paprastai mokymosi aplinka organizuojama pagal mokinio negalios tipą.

Vyriausybei nėra specialios ugdymo programos ar paraiškos dėl ABA. Specialiojo ugdymo programoje nėra ABA integracijos ar įgyvendinimo galimybių. Kai kurie mokytojai ir v nevyriausybinės organizacijos taiko ABA privačiai.

ABA paprastai taiko mokytojai, turintys žinių ir gebėjimų šioje srityje kai kuriose valstybinėse mokyklose, privačiose įstaigose ir nevyriausybinėse organizacijose.

ISPANIJOS ANALIZĖ

Švietimo sistema organizuoja reikiamus išteklius mokiniams, turintiems laikinus ar nuolatinius specialiuosius ugdymosi poreikius, pasiekti bendrojoje programoje nustatytus tikslus visiems mokiniams.

Švietimo kokybės gerinimo įstatyme (LOMCE, 2013 m.) atsižvelgiama į keturias konkretaus švietimo paramos poreikių rūšis; tarp jų yra „Mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių“. Taip pat yra įstatymas dėl Neįgaliųjų Socialinės Integracijos, tačiau specialiųjų poreikių vaikų (ir vaikų autistų) ugdymą reglamentuoja Bendrasis švietimo įstatymas.

Žmonės, sergantys autizmu yra priklausomi nuo Ispanijos priklausomybės įstatymo, todėl priklausomai nuo aplinkybių tėvai gali gauti paramą iš vyriausybės. Taip pat yra kai kurių dotacijų privačiam ugdymui vaikų, sergančių autizmu.

Mokytojai paprastai nėra susieti su specialiais autizmo poreikiais. Viešajame švietime yra bendrieji mokytojai visiems mokiniams ar specialiojo ugdymo klasės, tačiau nėra reikšmingų iniciatyvų, skatinančių mokytojų rengimą ir mokymą pagal konkrečias vaiko autisto metodikas, pvz., ABA metodiką.

Patyrę specialistai ir specialieji pedagogai ypač dirba su vaiku autistu specialiame centre.

BULGARIJOS ANALIZĖ

Pastaraisiais metais buvo patvirtinta nemažai įstatymų dėl specialiojo ugdymo, įskaitant įstatymą dėl šeimos paramos vaikams nuo 2002 m. kovo 29 d. Ir aktualizuotas 2017 m. sausio 1 d. įstatymas dėl žmonių su negalia apsaugos, reabilitacijos ir socialinės įtraukties 2005 m. sausio 1 d., Vyriausybės įstatymas dėl inkliuzinio švietimo iki 2016 m. lapkričio 1d., o valstybinės teisės aktai ikimokykliniam ir mokykliniam ugdymui – 2015 spalio 8 d..

Bulgarijos teisės aktuose atkreiptas dėmesys į vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, valstybinio ugdymo taisykles ir pasiekta pažanga rengiant specialųjį išsilavinimą, tačiau šalyje vis dar trūksta autizmo specifinio išsilavinimo ir paslaugų.

Kitas žingsnis mokyklos sistemoje yra įtraukti daugiau mokymo veiklos ir informacijos apie svarbiausius pasaulyje moksleivių, turinčius ASD, švietimo rezultatus, kurių populiariausias yra ABA. Tai programos, skirtos informuoti apie autizmą, mokyti autizmo specialistus ABA, ir apskritai ugdyti šalies gebėjimus pristatyti šiuolaikinius mokymo metodus, tokius kaip ABA ir autizmo paslaugas. Svarbiausia, kad šios veiklos ir viso proceso metu šeimos turėtų atlikti savo vaidmenį.

Tam reikės bendradarbiauti tarp daugelio vyriausybinių agentūrų, įskaitant sveikatos, švietimo ir socialinės gerovės, taip pat tarptautinis bendradarbiavimas, kurio dalis galėtų būti mokyklos personalo dalyvavimas įgyvendinant projektą „ABA – MŪSŲ NAUJAS POŽIŪRIS Į SPECIALŲJĮ UGDYMĄ“ .

Mokykla vaikams, turintiems specialiųjų poreikių – Vidin yra nacionalinės specialiojo ugdymo pedagogų asociacijos narys, kuris suteikia galimybę įgyti projekto patirtį skleisti mokytojų bendruomenę Bulgarijoje.

VISŲ PARTNERIŲ

TEISINĖS BAZĖS IR GALIMYBIŲ ANALIZĖS IŠVADOS

Kaip minėta, įstatymai buvo paskelbti, siekiant garantuoti vaikų, sergančių autizmu ar su specialiais poreikiais, švietimą, integraciją ir apsaugą kiekvienoje iš šių šalių.

Buvo įdėta daug pastangų remti intervencijos įgyvendinimą ir politikos sklaidos siekiant apsaugoti vaikų su negalia ir jų šeimų teises. Be įstatymų ypatumų, siektinas tikslas yra bendras: geros praktikos dėka skatinti visų žmonių integraciją į bendruomenę.

Nepaisant to, yra keletas kritinių klausimų, susijusių su veiksmingu ir plačiu visų šių intervencijų ir struktūruotų metodikų įgyvendinimu, siekiant pagerinti autizmo ir specialių poreikių turinčių vaikų mokymąsi, augimą ir nepriklausomumą.

Atrodo, kad yra atotrūkis tarp reguliavimo institucijos ir jo realus taikymo.

Pirmasis klausimas, atrodo, yra susijęs su turimais ekonominiais ištekliais ir sunkumais, mokyklų ir sveikatos priežiūros specialistų, prieiti prie konkrečių mokymo būdų.

ABA mokymai, kaip ir kiti intervencijos modeliai, turi būti mokami ir, nors rekomenduojama, įvairiios institucijos nepalaiko/nepateikia. Mokytojas ar profesionalas turi pasirinkti, ar jis nori mokytis ar sužinoti daugiau apie ABA.

Paprastai specialiojo ugdymo programoms nereikia privalomo ar dominuojančio intervencinio modelio, pvz., ABA, taikymo. Be to, vaikai su ASD turi didelį kintamumą jų veikimui, o studijų skaičius dar nenustatė vienos veiksmingos intervencijos.

Dėl šios priežasties ABA neretai veikia viešosiose mokyklose ir sveikatos priežiūros įstaigose.

Be to, atsižvelgiant į šias diskrecijos ribas, šio metodo sklaida taip pat nėra vienalytė toje pačioje šalyje, nesuteikiant teisės į gydymą ir specialiojo ugdymo metodus.

Daugeliu atveju šeimos yra atsakingos už tokio pobūdžio įsikišimą į savo vaikus ir ABA mokytojų rengimą mokykloje.

Projektas „ABA – MŪSŲ NAUJAS POŽIŪRIS Į SPECIALŲJĮ UGDYMĄ“ gali suteikti galimybę pabrėžti ypatingo išsilavinimo kritinius taškus ir stipriąsias puses bei paskleisti įgytą patirtį tarp mokytojų bendruomenės.

3. ABA TAIKYMAS ŠVIETIMO ĮSTAIGOSE

Tikslas – nustatyti ir palyginti tėvų ir mokytojų ABA naudojimo naudą mokyklose, kurias lanko jų vaikai. Šis tyrimas apima klausimynų rezultatus, kuris taikomas mokytojams ir tėvams iš šešių partnerių šalių.

Klausimynai buvo taikyti 145 mokytojams ir 179 tėvams. Prognozė buvo – 120 mokytojų ir 120 tėvų, tad lūkesčiai pranoko rezultatus.

Dalyvavo specialiojo ugdymo mokytojai, dirbantys su vaikais, turinčiais autizmą ir mokytojai, kurie turi bent vieną integruotą mokinį savo klasėje. Taip pat ir tėvai, kurie turi vaikų autistų arba vaikų su emocijų ir elgesio sutrikimais.

PEDAGOGŲ ANKETA

Anketą užpildė iš viso 145 mokytojai iš šešių šalių. Iš jų – 86 % moterų. Daugiausia 32-45 metų amžiaus – 45%, daugiau kaip 45 metų 30%.

Pagal darbo stažą 0-5 metų dirba 30% respondentų, 6-10 metų – 27%, 11-20 metų – 21% ir >20 – 23% respondentų. 46% apklaustieji yra klasės mokytojai, 28% yra ugdymo mokytojai ir mokytojų padėjėjai ir 26% kiti.

Svarbiausia sritis ugdymo kontekste, respondentų nuomone yra komunikacijos funkcija (38%), po to elgesio funkcija (23%) ir integracijos (16%).

Be to, specialiąjame ugdyme daugiausia dėmesio yra skiriama mokytojo padėjėjų veiklai (26 %), mokymo priemonių (24%) ir ypatingai vietai (20%).

SPECIALŪS TEIGINIAI SUSIJĘ SU ABA

Klausimas 8. Kokį ugdymo metodą/terapiją naudojate savo įstaigoje autizmo sindromą turintiems vaikams?

Bendras grafikas yra pateiktas žemiau. Atsakymus pateikė 145 mokytojai iš 6 šalių.

Pagal atsakymus iš šešių projekto partnerių šalių vidurkio, ABA naudojimo vidurkis yra 18,3% ir tai yra labai mažai. Šie rezultatai rodo, kad ABA-ONV atsiradimas remiasi realiomis priežastimis.

Kitas svarbus rezultatas – atsakymas “Ne” – 36%. Šie rezultatai rodo, kad bendrai švietimo sistemoje nėra žinoma apie kito metodo naudojimą mokinių, turinčių autizmą ugdymui. Šie rezultatai rodo, kad nėra bendro metodo ugdant vaikus, turinčius autizmą, arba kokio vieno ar kito gerai žinomo metodo.

Didelė dalis atsakymų “Ne” rodo, kad į mokinius, turinčius autizmo sindromą buvo žiūrima atlaidžiai. Taip pat, variantas “Kita” su 14% rodo tikimybę, kad egzistuoja specialūs metodai atskirose šalyse, arba mokytojai taiko savo metodus.

Bendras grafikas, 8 klausimas – Kokį ugdymo metodą naudojate savo įstaigoje vaikams, turintiems autizmo sindromą? ATSAKYMAI – %

Grafikas pagal šalis, klausimas 8 – Metodai vaikams, turintiems autizmą (%)

Pagal atsakymus – daugiausia respondentų atsakė, kad nenaudoja jokio metodo – tiktai 35% respondentų Lietuvoje, ir 30% Italijoje. Turkijos respondentai daugiausia naudoja ABA metodą – 60%. Taip pat yra naudojamos kitos terapijos , TEACCH – Ispanija 80% , Graikija 53% ir Italija 65%, Lietuva 24%, SON RISE 9 % – Lietuva. Taip pat Ispanija pažymėjo PECS 15%.
Kada pažiūrime į šalių rezultatus, ABA metodą daugiausia naudoja Turkijoje 60 % ir Lietuvoje 35%. Projekto paraiškos etape, Turkija ir Lietuva buvo pasirinktos kaip šalys, kuriose vyks „Trumpalaikio mokymo“ kursai.

Klausimas 9. Apie kurį vieną iš šių metodų norėtumėte įgyti daugiau įgūdžių ir žinių?

Šiame klausime mokytojams buvo siūlomi 3 edukaciniai metodai. ABA, TEACCH ir SON-RISE. Pagal gautus atsakymus, ABA tai metodas, kurio žinių ir įgūdžių daugiausia norėtų įgyti žmonės – 60%. TEACCH ir kt. – 24% ir mažiausiai domina SON-RICE – 15%.

Bendras grafikas, 9 klausimas – Apie kurį vieną iš šių metodų norėtumėte įgyti daugiau įgūdžių ir žinių? ATSAKYMAI – %

Kada mes pažiūrime į ankstesnio klausimo rezultatus (8 klausimas), nors nemažai mokytojų naudoja šį metodą, jie vistiek nori mokytis ir pagilinti įgūdžius ir žinias. Šie rezultatai rodo, kad ypatingai specialiajame ugdyme dirbdami su neįgaliais vaikais, mokytojai nori patys tobulėti. Rezultatai (ABA – 60%) rodo, kad mūsų projektas ABA-ONV yra būtinas.

Pagal šalių rezultatus, 4 iš 6 šalių, mokytojų, norinčių įgyti ir gilinti žinias, skaičius yra didesnis nei vidutinis. Italijoje ir Ispanijoje TEACCH metodas yra dažniausiai pageidaujamas. Šiuo atveju, naujas projektas apie TEACCH metodą po šito gali būti atliekamas kaip KA2 projektas.

SON-RISE metodas turi mažesnę paklausą, daugiausia domina kaip jau minėjome ispanų mokytojus 35%.

Bendras grafikas pagal šalis, 9 klausimas – Apie kurį vieną iš šių metodų norėtumėte įgyti daugiau įgūdžių ir žinių? ATSAKYMAI – %

Didžioji dalis respondentų norėtų įgyti žinių ir įgūdžių apie ABA metodą – 91% Turkijos respondentai, 71% -Graikijos, 65% – Lietuvos, 50% – Bulgarijos, 33% – Italijos. Mažiau susidomėję ABA Ispanijos respondentai – 21%. Taip pat domina TEACCH metodas ((Italija – 58%, Ispanija – 50%, Bulgarija – 45%, Graikija – 21%, mažiau – Lietuva (18%) ir Turkija (5%) ir SON- RISE (Ispanija – 29%, Lietuva – 18%. Mažiau – Graikija, Turkija, Bulgarija – 5% ir Italija – 4%) metodai.

Yra keletas specialių klausimų tiems, kurie ABA pažymėjo 9 klausime (7 klausimai). Atsakymai :

Klausimai 9-11. Jūsų manymu, ABA intervenciją galėtų taikyti

Bendras grafikas – 9.11 kl. Mokytojų nuomonė, kur galėtų taikyti ABA intervencinę metodiką %

Pagal aukščiau pateiktą grafiką, matosi šalių rezultatai, ABA dažniausiai naudojasi privatusis sektorius (31%). Viešosiose mokyklose naudojama 29%. Tačiau šalyse yra didelių skirtumų. Taigi, norint padaryti išvadą ar apibendrinti, sunku. Žemiau pateikiamas grafikas, kuriame paaiškinama šalių padėtis:

Bendras grafikas pagal šalis, 9.11 kl. Mokytojų nuomonė, kur galėtų taikyti ABA intervencinę metodiką %

Daugiausia atsakymų parodė, kad intervencinė ABA metodiką gali būti taikoma viešojoje ugdymo sistemoje (Ispanija – 60%, Lietuva ir Italija -50%) ir privačiame sektoriuje – (Graikija- 100%, Italija – 50%, Ispanija – 40%, Turkija- 39%, Lietuva – 21% ir Bulgarija – 20%). Dauguma respondentų neturi nuomonės, tačiau ji yra orientuota į ABA taikymą privačiame sektoriuje.

Klausimai 9. 12 Vieną ar daugiau iš šių elementų galima būtų pritaikyti ugdyme?

9.12 grafike parodyta, kokį elementą mokytojai, kurie ABA pažymėjo 9 klausime, gali naudoti švietime. Čia mokytojai galėjo žymėti daugiau nei vieną variantą. Apskritai, galimi metodai, kurie gali būti naudojami ugdant, yra maži elgesio keitimo žingsniai, elgesio analizavimo ir keitimo planas, tvarkaraščių ir taisyklių nustatymas.

Mažiausiai įmanomi išsamūs įvertinimai ir simboliai – PECS (bendravimas simbolių Sistema) (Picture Exchange Communication System).

Bendras grafikas, 9.12 kl. Elementai, kurie galėtų būti taikomi ugdyme %

9.12 kl. grafikas pagal šalis. Elementai, kurie galėtų būti taikomi ugdyme %

Bent vienas iš šių elementų gali būti naudojamas švietimo tikslais: išsamus vertinimas, (24% Lietuva, 11% Graikija, 9% Ispanija), maži elgesio keitimo žingsniai (24% Lietuva, 20% Bulgarija, 19% Turkija, 13% Ispanija); laiko tvarkaraščiai (33% Italija, 22% Graikija, 19% Turkija, 13% Ispanija, 10% Bulgarija), elgesio analizavimo ir keitimo planas (30% Bulgarija, 19% Turkija, 13% Ispanija, 11% Graikija), nustatytos taisyklės (40% Bulgarija, 33% Italija, 13% Ispanija, 11% Graikija ir Turkija, ir tik 6% Lietuvos respondentų), elgesio dienoraščiai (18% Lietuva, 13% Ispanija, 11% Graikija ir Turkija), paskatinimai (33% Italija, 13% Ispanija, 12% Lietuva, 11% Graikija ir Turkija), PECS ( 22% Graikija, 16% Ispanija).

Klausimai 9.13. Jūsų manymu, su kokiais komandos nariais naudingiausia bendradarbiauti, naudojant ABA?

Šis klausimas yra apie bendradarbiavimą naudojant ABA. Kai mes vertiname bendrą atsakymą 6 šalyse, mokytojai naudodamiesi ABA, mano, kad bendradarbiaujama daugiausia su tėvais (28%). Taip pat naudinga bendradarbiauti su privačiais pedagogais ir mokytojų padėjėjais. Tuo pačiu metu bendradarbiavimas su vadovybe yra ketvirtas pagal svarbumą t.y. 14% ir tai yra gana svarbus klausimas.

Faktas, kad tai yra komandinis darbas. Ypatingai ugdant autistiškus vaikus, visas aplink vaiką esantis personalas, ypač tėvai ir mokytojai turi kooperuotis ir dirbti komandoje. Dėl šios priežasties mokytojų atsakymai į šį klausimą buvo iš esmės tolygiai paskirstyti.

Bendras grafikas 9.13 kl. Jūsų manymu, su kokiais komandos nariais naudingiausia bendradarbiauti, naudojant ABA? %.

Jei žiūrime į žemiau esantį grafiką pagal šalis, bendradarbiavimas su įstaigos valdžia (60%) manome, kad labiau svarbus yra Bulgarijoje; taip pat 13% Turkijoje ir 10% Lietuvoje. Svarbu, kad bendradarbiavimas su tėvais yra svarbus visose šalyse: 50% Graikijoje ir 33% Italijoje, Turkijoje, 23% Ispanijoje, 20% Bulgarijoje ir 19% Lietuvoje.

Be to, pažymėtina, kad labai svarbus bendradarbiavimas su specialiuoju pedagogu – 33% Italijoje, 25% Graikijoje, 24% Lietuvoje ir kitose partnerių šalyse nuo 15-20%. Ne mažiau svarbią role atlieka mokytojo padėjėjas – 33% Italijoje, 23% Ispanijoje, 22% Turkijoje ir tik 10% Lietuvoje. Taip pat paminėtas logopedas, kaip reikšmingas bendradarbiaujant 23% Ispanija, 13% Turkija. Psichologo reikšmingumas pažymėtas tik Lietuvoje – 14%, kineziterapeuto – 25% Graikijoje.

9.13 klausimo grafikas pagal šalis. Jūsų manymu, su kokiais komandos nariais naudingiausia bendradarbiauti, naudojant ABA?

Klausimas 9.15. Kaip dažnai, jūsų nuomone, reikia fiksuoti mokinių elgesio pokyčius naudojant ABA?

Kalbant apie žemiau pateiktą grafiką, mokytojai, kurie naudoja ABA metodą, siūlo fiksuoti savo mokinių elgesio pokyčius kas savaitę – 54%. Fiksuoti kasdien siūloma 25%. Šie rezultatai rodo, kad svarbu yra stebėti ir fiksuoti mokinių elgesio pokyčius ir vystymąsi.

Bendras grafikas 9-15kl. Kaip dažnai, jūsų nuomone, reikia fiksuoti mokinių elgesio pokyčius naudojant ABA %

Žemiau pateikiamas rezultatas, kai mes vertiname rezultatus pagal šalis.

Grafikas pagal šalis – 9.15 kl. Kaip dažnai, jūsų nuomone, reikia fiksuoti mokinių elgesio pokyčius naudojant ABA?

Susumavus atsakymų rezultatus, kaip dažnai reikia fiksuoti pokyčius, yra dvi atsakymų versijos, tie, kurie mano, kad elgesį reikia fiksuoti kiekvieną savaitę (90% Bulgarija, 72% Turkija, 67% Graikija ir 29% Lietuva), kasdien (100% Ispanija, 33% Graikija, 28% Turkija, 14% Lietuva, 10% Bulgarija) pagal nustatytą terminą (100% Italija ir 29% Lietuva). Mažiausiai Lietuvos respondentų (10%) mano, kad pokyčių fiksavimas reikalingas kitokiu dažniu.

Klausimas 10 – Ar naudojate ABA metodą ugdyme?

Pagal gautus atsakymus į šį klausimą, rezultatai apie ABA metodo naudojimą ugdyme partnerių šalyse pagal ABA-ONV projektą, yra parodyti sekančiame grafike.

Kaip matome grafike, ABA metodo naudojimas yra 27%. Mes siekiame padidinti šį rodiklį mūsų projekto pabaigoje.

Bendras grafikas – klausimas 10. Ar naudojate ABA metodą ugdyme? (%)

Šalių rezultatai apie ABA naudojimą ugdyme, labai nevienodi.

Atsižvelgiant į tai, ABA metodas daugiausia naudojamas Turkijoje (60%) ir Lietuvoje (38%). Italijoje ir Graikijoje ABA yra naudojamas atitinkamai 25% ir 23%; Ispanijoje ABA metodas naudojamas tik 10% , o Bulgarijoje iš viso nenaudojamas – 0%. Mūsų projekto tikslas – padidinti ABA metodo taikymą ES lygiu.

Grafikas pagal šalis, 10 klausimas. Ar naudojate ABA metodą ugdyme? (%)

Klausimyne buvo specifinis klausimas, į kurį gautas vienas atsakymas 10 klausime. Kadangi procentinis dydis yra mažas bendrai diagramai, bus iliustruoti tiktai atsakymai į tam tikrus pagrindinius klausimus. Be to, kai kurie iš duotų atsakymų į 9-ąjį klausimą tiems, kas išrinko ABA yra panašūs atsakymai į tuos, kas pasakė Taip 10-ajam klausimui. Štai kodėl nebuvo atsižvelgiama į kiekvieną klausimą.

Bendras grafikas 10-11 kl. Iniciatorius ABA naudojimo ugdyme (%)

Kada mes pažiūrime į anskčiau pateiktus rezultatus, ABA metodo iniciatoriai dažniausiai yra mokytojai ir specialistai – tai rodo 73 %. Šie rezultatai rodo ABA metodo mokymo svarbumą mokytojų mokymo kursuose. Universitetai ir mokytojų mokymo agentūros ypatingai turi mokyti ABA metodikos ir kitų skirtingų mokomųjų metodų, mokytojams studentams, kurie turi autizmą ir kitus nedarbingus studentus.

Šalių grafikas apie tai, kas turėtų inicijuoti ABA ugdymą yra žemiau.

Grafikas pagal šalis, 10.11 kl. Iniciatoriai ABA naudojimo ugdyme (%).

Daugiausia respondentų (100% Graikija ir Turkija, 67% Lietuva, 50% Ispanija and 40% Italija) teigia, kad iniciatoriai ABA naudojimo ugdyme yra mokytojai, specialistai ir tiktai keli teigia (30% Italija ir 17% Lietuva) , kad iniciatoriais gali būti tėvai. Mažiau atsakymų yra, kad kolegos ir kiti (Ispanijos mokytojai pažymėjo, kad gali būti psichologas) bei įstaigos valdžios rolė.

Kai mes susumuojame visų šalių rezultatus, tarp respondentų, kurie pasakė „Taip“ 10-ajame klausime, bendras grafikas duotų atsakymų į 18-ąjį klausimą yra žemiau.

Bendras grafikas 10.18. Teigiamas ABA terapijos elementų naudojimas su mokiniais,%

Pagal šį grafiką, labiausiai efektyvu naudojant ABA terapiją yra socialinių įgūdžių ugdymas (27%). Tai rodo, kad ABA yra efektyvi ir svarbi terapija. Kadangi mokiniai, kurie turi autismo sindromą, norint įgyti ypatingus įgūdžius reikia ugdyti socialinius įgūdžius. Kiti rezultatai atsirado iš pagrindinio vertinimo apie tai, kad ABA turi teigiamą poveikį įgūdžių imitacijai (18%) ir prisitaikymui (17%).

Žemiau pateikti šalių atsakymai – Teigiamas ABA terapijos elementų naudojimas su mokiniais.

Grafikas pagal šalis, 10.18. kl. Teigiamas ABA terapijos elementų naudojimas su mokiniais,%

Pagal grafiką matome, kad didžiausia terapijos nauda Turkijoje yra socialinių įgūdžių ugdymas (50%), prisitaikymo funkcija (29%), imitavimas(21%). Lietuvoje imitavimas (20%), socialiniai įgūdžiai (20%) ir pažintiniai gebėjimai (17%). Italijoje – spontaniškas bendravimas (29%), prisitaikymo funkcija ir socialiniai įgūdžiai (abu po 21%). Kitose šalyse atsakymai procentaliai žymiai mažesni ir daugiausia susiję su pažintiniais gebėjimais, imitavimu, spontanišku bendravimu ir priimtina ir išraiškinga kalba.

TĖVŲ ANKETA

Apklausoje dalyvavo 179 tėvai iš šešių dalyvaujančių šalių. Apklausą sudaro 83% moterų. Daugiausia 32-45 metų, t.y. 65% apklausoje dalyvavusiųjų, 19% > 45 metų.

33% respondentų yra 4-6 metų vaikų tėvai, 32% 7-12 metų amžiaus vaikų, 24% jaunesnių nei 11 metų vaikų ir 12% 0-3 metų amžiaus vaikų tėvai.

58% vaikų turi autizmo diagnozę, 15% – kitaip nenurodytus išsivystymo sutrikimus (netipinį autizmą), 17% kitų ir 10% Aspergerio sindromą. 23% yra gretutinis susirgimas su kitais sutrikimais.

Apklausti tėvai mano, kad labiausiai kritiška sritis šiuo metu yra lingvistikos/bendravimo funkcija (35%), po to reliacinė funkcija – deficitas socialinio-emocinio abipusiškumo (28%), elgesio (21%) ir mokymosi gebėjimų (14%).

Pirmosios diagnozės metu buvo nustatyta 45 % Verbalinė ir (arba) Neverbalinė bendravimo funkcija (kalbos įgūdžių vėlavimas, neverbalinės komunikacijose trūkumas ir kt.), 27 % Socialinio ir emocinio abipusiškumo trūkumas, 14 % elgesio sutrikimų ir 9 % aktyvaus/emocinio nenuoseklumo.

59% tėvų taiko privačias švietimo paslaugas savo vaikams. Be to, mūsų apklausoje 42% atsakė, kad prioritetas yra individualios konsultacijos, 36% pagalba namuose ir 16% tėvų grupiniai mokymai.

TĖVŲ APKLAUSA: SPECIALIOS TEMOS SUSIJUSIOS SU ABA

Tėvų apklausoje po bendrų klausimų buvo užduodami du specialūs klausimai. Asmenys, atsakę į šiuos du klausimus apie ABA metodą, buvo nukreipti į skirtingus klausimus. Buvo įvertinti atsakymai ir sukurti grafikai atsakymų į specialius klausimus ir atsakymų, kurie nukreipė į kitus šio darbo klausimus.

13 klausimas. Kokius intervencijos modelius girdėjote ar žinote apie autizmą?

Šeimoms pateiktame tyrime, iš viso pateikta atsakymų iš 6 šalių, į šį klausimą pirmiausia iš dviejų specialių klausimų apie ABA metodą, kaip pavaizduota toliau pateiktoje diagramoje. Atsižvelgiant į tai, 38% šeimų žinojo apie ABA metodą. Tačiau, mums atrodo, kad 38% yra nedidelis skaičius. Skleisti žinias apie ABA ir padidinti šį rodiklį yra vienas iš mūsų tikslų. Po ABA metodo, TEACCH metodas yra žinomas labiausiai (30%).

Grafikas 13. Intervencijos modeliai, kuriuos girdėjote ar žinote apie autizmą,%

Atsakymai į klausimą „Kuriuos intervencijos modelius jūs girdėjote ir ar žinote apie autizmą?“ Atsakymai pagal šalis pateikiami žemiau:

Grafikas pagal šalis, klausimas 13. Intervencijos modeliai, kuriuos girdėjote ar žinote apie autizmą,%

Remiantis atsakymais, tėvai turi informacijos apie autizmo intervencijos modelius. Dauguma respondentų atsakė, kad jie žino ABA – taikomojo elgesio analizės metodą: 52% Turkijoje, 44% respondentų Lietuvoje, 43% – Italijoje, 28% – Graikijoje. Mažiau žino Bulgarijoje (10%) ir Ispanijoje (15%). Taip pat tėvai žino kitus gydymo būdus, tokius kaip TEACCH – Graikijoje (43%), Ispanijoje (44%) ir Italijoje (35%), Lietuvoje (28%), SON RISE geriausiai žino Lietuvoje – 24%. Taip pat Ispanija paminėjo PECS, Floor time, Denver.

14 klausimas. Kuris intervencijos modelis naudojamas jūsų vaikui?

Tai yra antrasis specialus klausimas, susijęs su ABA tarp tėvams užduodamų klausimų. Šiame klausime yra klausiama apie jų vaikams taikomus švietimo metodus. Remiantis atsakymais, pateiktais iš 6 šalių, labiausiai naudojamas metodas yra ABA – 33%. TEACCH metodas yra antrasis metodas – 18%. Čia atkreipiamas dėmesys į tai, kad atsakymas NONE – 35% gali turėti dvi reikšmes.

Pirmoji yra ta, kad šeimos nėra susidomėjusios mokykloje taikomais metodais. Antroji yra ta, kad mokytojai naudoja unikalius metodus, kurie nėra žinomi daugiausia kaip ABA ir TEACCH, nors tai skiriasi priklausomai nuo šalių.

Bendras grafikas 14 – Kuri intervencijos modeliai naudojami jūsų vaikui? (%)

Žemiau pateikiamas 14 klausimo atsakymai pagal šalis.

Grafikas pagal šalis, klausimas 14. Vaikui naudojami intervenciniai modeliai. (%)

Dauguma respondentų nurodė, kad intervencija jų vaikams yra naudojama: ABA: taikomoji elgsenos analizė (48% Lietuvoje), 52% respondentų iš Turkijos, 33% – Italija, 22% – Graikija. Taip pat kai kuriems TEACCH metodams (Graikijai – 44%, Ispanijai – 36%, Italijos – 22%, Bulgarijos -10%, Lietuvai – 6%) ir SON-RISE (Ispanijoje – 5%). Daugiausia atsakymų „Nėra” Bulgarijoje (80 proc.), Ispanijoje (41 proc.) ir Lietuvoje (42 proc.).

Tolesnė tyrimo dalis buvo parašyta pagal tėvų atsakymus, kurie pasirinko ABA 13 ir/arba 14 klausimus. Kaip matyti aukščiau, šis rodiklis yra 38% 13 klausimo, 33% 14 klausimo. Kitaip tariant, jie yra mažuma, atsižvelgiant į bendrą kursą. Dėl šios priežasties svarstyti gauti atsakymai.

13-15 klausimas. Ar norėtumėte naudoti ABA savo vaiko ugdymui?

58% šeimų, pasirinkusių ABA metodą, atsakė į šį klausimą „taip“. 33% šeimų norėjo naudoti kai kuriuos elementus. 91% šeimų nori, kad būtų taikomas ABA metodas. Šis rezultatas rodo, kad šeimos, kurios žino ABA metodą arba apie tai yra girdėję, nori, kad ABA metodas būtų taikomas jų vaikų švietime.

Bendras grafikas 13-15. Ar norėtumėte naudoti ABA savo vaiko ugdymui? (%)

Žemiau pateikiami atsakymai į pateiktą klausimą pagal šalis.

Grafikas pagal šalis, klausimas 13.15. ABA naudojimas vaiko ugdymui,%

Tėvai buvo paklausti, ar jie nori naudoti ABA savo vaikui. Dalis atsakymų parodė, kad tėvai norėtų pasinaudoti ABA metodika vaiko ugdymui (Graikija – 75%, Lietuva – 72%, Turkija – 33%, Italija – 25%). Kiti norėtų naudoti kai kuriuos elementus (Bulgarija – 100%, Turkija – 67%, Ispanija – 75%, Italija ir Graikija – 25%, Lietuva – 18%).

13-18 klausimas. Koks galėtų būti labiausiai naudingas bendradarbiavimas su mokymo komandos nariu naudojant ABA?
14-18 klausimas. Labiausiai naudingas bendradarbiavimas su mokymų komandos nariais naudojant ABA?

Kadangi šie du klausimai yra panašūs, jie buvo vertinami kartu. Kaip matyti iš toliau pateiktos grafiko, taikant ABA, labiausiai bendradarbiauja tėvai. (23%. ir 18%.). Antroje vietoje yra mokytojų padėjėjai, turintys 18% ir 17%. Šie rezultatai rodo, kad tėvai, norintys naudotis ABA savo vaikų mokymui, nori bendradarbiauti su mokytojais.

Bendras grafikas, klausimas 13-18. Koks labiausiai naudingas bendradarbiavimas su mokymo komandos nariu, naudojant ABA? (%)

Bendras grafikas, klausimas 14-18. Labiausiai naudingas bendradarbiavimas su mokymo komandos nariais naudojant ABA? (%)

Šių dviejų klausimų grafikas pagal šalis pateikiamas žemiau.

Grafikas pagal šalis, klausimas 13.18. Koks gali būti labiausiai naudingas bendradarbiavimas su mokymo komandos nariu, naudojant ABA,%

Tėvams buvo galimybė pažymėti vieną ar kelis pasirinkimus. Tėvų požiūriu į bendradarbiavimo grupę gali būti įtrauktas specialus pedagogas (40% Graikijoje ir Ispanijoje, 25% Bulgarijoje, 22% Italijoje, 17% Lietuvoje), mokytojų padėjėjas (40% Turkijoje, 25% Bulgarijoje, 22% Italijoje, 15% Lietuvoje). Svarbiausia įtraukti administraciją yra Graikijos tėvams – 40%, bulgarams – 25% ir kai kuriems (5%) lietuviams. Kalbų terapeutas (20% Ispanijoje, 15% Lietuvoje), fiziologas (13% Lietuvoje), kiti pedagogai (20% Graikijoje, 12% Lietuvoje ir 11% Italijoje), net kineziterapeutas (6% Lietuvoje). Ir, žinoma, tėvai (40% Turkijoje ir Ispanijoje, 25% Bulgarijoje, 22% Italijoje) ir šiek tiek mažiau visų kitų partnerių.

Grafikas pagal šalis, klausimas 14.18. Labiausiai naudingas bendradarbiavimas su mokymo komandos nariais naudojant ABA,%

Respondentų nuomone, labiausiai naudingas bendradarbiavimas taikant ABA yra su tėvais (48% – Turkija, 31% – Italija, 19% – Lietuva, 17% – Ispanija, 16% – Graikija), mokytojų padėjėjas (48% – Turkija, 14% – Lietuva, 13% – Italija, 11% Graikija), logopedas (33% Ispanijoje, 14% Lietuvoje ir Graikijoje), specialusis pedagogas (33% Ispanijoje, 19% Graikijoje, 17% Lietuvoje). Taip pat fiziologas (17% – Ispanija, 12% – Lietuva) ir kiti pedagogai (25% – Italija, 16% – Graikija ir 12% – Lietuva). Mažiau dėmesio bendradarbiavimui yra administracija ir kineziterapeutai.

Ankstesniame grafike, pavyzdžiui, 14 klausimo, ABA metodas dažniausiai naudojamas Turkijoje (52%) ir Lietuvoje (48%). Šių dviejų šalių tėvai nori bendradarbiauti su mokytojais 13-18 ir 14-18 metų grafikai. Respondentų, sakančių, kad reikia bendradarbiauti su tėvais ir mokytojais, Turkijoje – 48%, Lietuvoje – 19%.

14-22 klausimas. Kurioje srityje pastebėjote didelius ABA pranašumus?

Kai mes pažvelgiame į šio klausimo atsakymus, kurie pateikiami žemiau, ABA metodu buvo pastebėtas vaikų socialinių įgūdžių ugdymas (19%). Šis rezultatas yra panašus į atsakymus mokytojų anketoje. Kitaip tariant, mokytojų atsakymai parodė 27% socialinių įgūdžių.

Abiejų tėvų ir mokytojų anketos rodo, kad ABA yra vienas iš sėkmingiausių metodų socialiniams įgūdžiams, kurie yra didžiausia problema autizmo sindromą turintiems mokiniams.

Bendras grafikos, klausimas 14-22. Kurioje srityje pastebėjote didelius ABA pranašumus (%)?

Atsižvelgiant į šalių atsakymus.

Grafikas pagal šalis, 14-22 klausimas. Tėvai pastebėjo didelius ABA pranašumus,%

Pasak respondentų, pagrindiniai ABA pranašumai partnerių šalyse skiriasi: socialiniai įgūdžiai (35% – Turkija, 17% – Lietuva, 16% – Graikija, 11% – Italija), prisitaikanti veikla (33% – Ispanija, 32% – Turkija) Kognityviniai gebėjimai (23% Lietuvoje, 18% Italijoje ir 16% Graikijoje), savaiminis bendravimas (33% – Ispanija, 19% – Graikija, 16% – Italija, 12% – Turkija, 6% – Lietuva). Mažiau respondentų atsakė, kad tai akademiniai gebėjimai, o tik Bulgarijoje pažymėta šiek tiek daugiau (33%) ir Lietuvoje (13%). Mažiau dėmesio skiriama suvokimo kalbai (daugiausia Graikijoje – 22%), imitacijai (17% Lietuvoje, 13% Italijoje) ir išraiškinga kalbai (labiausiai pažymėta Graikijoje – 13%, o Italijoje -11%).

KLAUSIMYNO IŠVADOS

Atsižvelgiant į klausimyno rezultatus, šeimos, kurios girdėjo apie ABA metodą, nori jį taikyti savo vaikams.
Bendradarbiavimas tarp pedagogų ir šeimos yra labia svarbus vaikų, turinčių autizmo sindromą ugdymui. Tačiau vis dar yra tėvų ir pedagogų, kurie nebendradarbiauja, Mūsų projektas tampa patarėju tėvams ir pedagogams šioje srityje.
Papildomai ABA metodui, žinomas ir naudojamas metodas yra
Pedagogai, kurie naudoja ABA metodo elementus ir šeimos, kurios turi informacijos apie jį, pageidauja daugiau informacijos apie praktinį naudojimą.
ABA metodo ar jo elementų taikymas yra pakankamai retas. Pasibaigus projektui ir turint jo išvadas siekis būtų šį procentą padidinti.
Dar kartą abu tyrimo rezultatai rodo, kad ABA metodas yra pats sėkmingiausias socialinių įgūdžių ugdymas, kurios yra viena didžiausių autizmo sindroma turinčių vaikų problemų.

4. ABA IR IKT – ĮRANKIAI, KURIE GALĖTŲ BŪTI NAUDOJAMI

Parengimo laikotarpis – 2017 balandis.

Mes parengėme pusiau struktūruotą interviu, skirtą specializuotų mokyklų darbuotojams ar autizmo srities ekspertams sužinoti realią situaciją ir galimybes įgyvendinti projektus, skirtus mokykloms remti mokymus, skirtus specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams.

Atvejo analizė ir pusiau struktūruotas interviu susideda iš įžanginės dalies, kurioje paaiškinama vaikų ir jų šeimų situacija (valstybinė socialinė parama, šeimos santykiai su aplinka, bendradarbiavimas, nuomonė naudojant IKT priemonės ir kiek įstaigos atsižvelgia į vaikų poreikius) ir 10 atvirų klausimų, sutelktų į ABA ir IKT priemones.

Tikslinės grupės skaičius (pedagogai, kurie dirba ASD) – 13.

TIKSLAS: Šiame tyrimo skyriuje daugiausia dėmesio skiriama autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų pedagoginiam ugdymui ir norint sužinoti vartojimo perspektyvas ar poreikius taikyti ABA metodą su IKT priemonėmis.

ĮŽANGINĖ DALIS

Apklausti	Valstybinė socialinė parama	Tėvų/mokytojų pozicija naudojant IKT priemones. Ar yra galimybės gauti valstybės paramą? Ar galima įsigyti specialias priemonės ugdymo įstaigoje?
I- Ikimokyklinio ugdymo pedagogas II- Pradinės mokyklos mokytojas, dirbantis priešmokyklinėje grupėje	Gauta invalidumo pašalpa	Įstaigos aprūpinamos specialiomis ugdymo priemonėmis pagal 2011 m. rugsėjo 30 d. įstatymą. Kartais įstaiga, specialistai ar tėvai savo lėšomis įsigyja specialias priemones. Neseniai mes gavome naujas priemones mokykloje. Mes turime dalyvauti projektuose ir laimėjimo atveju, galėtume juos nusipirkti, tačiau turime mažai galimybių jas gauti iš vyriausybės.
I-II Mokytojai	Nepateikta	Nepateikta
I- Pagalbinis mokytojas, dirbantis pagrindinėje mokykloje II- autizmo ekspertas (psichologas, ABA operatorius ir lektorius), kuris bendradarbiauja su ugdymo įstaigomis	Gauta invalidumo pašalpa	Institucijos gali teikti specialias ugdymo priemones pagal galiojančius teisės aktus, bet ne visuomet patenkina visų ugdytinių poreikius. Tėvai gali įsigyti specialias priemones savo sąskaita, kurioms suteikiama mokesčių lengvata (Law 104/92).
I-II priešmokyklinio ugdymo pedagogai III pradinės mokyklos pedagogai, kurios mokykla turi ikimokyklinio ugdymo klasę	Visi vaikai gauna specialųjį ugdymą du kartus per savaitę. Taikomos specialios specialistų programos, kurias vykdo specialistai, ir vyriausybė apmoka mokesčius ir transportavimo išlaidas.	Vyriausybė apmoka ugdymo priemonių išlaidas. Vyriausybė apmoka specialiojo ugdymo paslaugų išlaidas centrams, kurie teikia naudą du kartus per savaitę, Šeimos naudoja IKT priemones kai ugdytojai pasiūlo. Kaip pedagogų naudojamos klasėje prieinamiausios yra išmanioji lenta, kompiuteris, nešiojamas kompiuteris.
I-II Psichologai, dirbantys su autistiškais vaikais autizmo centre.	Gauta invalidumo pašalpa	Ispanijoje vaikai, jaunesni nei 6 metų amžiaus, gali gauti nemokamai arba per stipendiją jiems nustatytas paslaugas pagal jų diagnozę. Šiuo atveju jis gali naudotis individualia terapija du kartus per savaitę, o likusieji - bet kokią pagalbą, kurios reikia ar reikalinga, priklauso nuo šeimos paramos. Tėvai ir specialistai mano, kad IKT yra geras įrankis dirbti, nes tarp vaikų interesų yra kompiuteriai, mobilieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai, todėl jiems yra patrauklios paramos, kuriomis mes galime dirbti. Tėvai yra įtraukti ir motyvuoti IKT ar kitų tinkamų priemonių naudojime, kurios tinka jų vaikui. Mokykloje jie taip pat taiko audiovizulinius metodus siekiant mokymą padaryti dinamiškesnį, jie yra subsidijuojami valstybės. Asociacijos, kuriose dirba apklaustieji, taiko tokias priemones kaip planšetiniai kompiuteriai, kompiuteriai, taktilinės lentos. Bet jos negali tenkinti visų poreikių, kadangi pažeidimai ir poriekiai yra didesni nei viešos išlaidos.
I-II Mokytojai, dirbantys specialiojoje mokykloje	Institucija gavo galimybę teikti reguliarias psichiatro konsultacijas ir paskirti psichologus savo darbo grupėje. Šeimos pajamas padidina invalidumo pašalpą.	Bulgarijos švietimo ministerija suteikia galimybę mokyklos administracijai dalyvauti nacionaliniuose projektuose siekiant mokyklas aprūpinti IKT priemonėmis. Abiejų mokytojų mokyklose įrengti kompiuteriai, nešiojamieji kompiuteriai ir interaktyvi lenta. Bet visos šios priemonės negali būti naudojamos ugdymo aplinkoje dėl informacijos stokos, apmokytų ir patyrusių pedagogų ABA srityje, kaip labai specializuoto metodo. Vienintelė galimybė įgyti tokią profesinę kvalifikaciją yra darbuotojų įtraukimas į Europos ar kitus projektus, siekiant gauti informacijos ir dalintis su tėvais apie IKT priemonių naudojimą su ABA metodu.

Šeimos santykiai su aplinkiniais, bendravimas.

	Žvelgiant į santykius su kitais, nesijaučia socialiai įžeisti ar izoliuoti. Beveik visi artimiausi šeimos draugai taip pat turi autistą vaiką. Kai kuriais atvejais artimieji vengia pakviesti juos šventėms, nes galvoja, kad berniukas negalės normaliai elgtis. Kartais jie klauso bauginimų ir jaučiasi dėl to nepatogiai. Labai geri tėvų santykiai su vaiko pedagogais, taipogi vaikai lanko specialiojo ugdymo mokyklą. Vaikai mokykloje būna iki dienos pabaigos ir turi keletą paslaugų, kurios buvo pasiūlytos ir teikiamos be jokių problemų.
	Nenurodyta
	Neįmanoma apibendrinti visų šeimų, turinčių vaikų su vystymosi sutrikimu, aplinkos būklę. Daug kas priklauso nuo to, kokia pagalba gauta žinant vaiko sutrikimą, vaiko veikimo sistemą ir socialinių įstaigų, kuriose dalyvauja šeimos, veiklą. Italijoje mes stengiamės mokyti kitus vaikus ir jų šeimas į įvairovės pripažinimo ir įtraukimo politikos.
	Paprastai šeimos, kai jų vaikas yra su jais, vengia viešumos. Šeimos tiesiog susitinka su artimiausiais giminaičiais ir kitomis šeimomis, kurių autizmo sindromą turintys vaikai mokosi toje pačioje mokykloje, ir jie kartu dalyvauja bendroje veikloje. Kai kurie tėvai dėl savo asmeninės situacijos ar dėl savo sūnaus savybių sugyvena elgesiu, kuris neužtikrina įtraukties, taip kaip nesusitikimas su savo šeima ir draugais arba nuolatinis savo vaiko kontroliavimas.
	Konkrečiais analizuojamais atvejais šeimos nariai palaiko gerus santykius tarpusavyje ir su vaiku dirbančiais specialistais: psichologais, logopedais ir specialiojo ugdymo pedagogais. Šeima turi paramą iš giminės ir jų artimiausių draugų. Mažame miestelyje, kuriame visi žino vienas kitą, jie supranta priežastį. Tačiau šeimai sunku lankantis vaikui į ligoninėje, restorane ar kitose patalpose, kuriose nežinoma apie vaiko problemą. Vienas iš vaikų palaiko labai gerus santykius su savo bendraamžiais, nes jie rūpinasi juo; jjis yra saugomas ir palaikomas bendraamžių.
	Tėvų ir mokytojų išvados rodo, kad ankstyva intervencija ikimokyklinio amžiaus metais gali pagerinti vaikų galimybes išspręsti su vystymusi susijusius vėlavimus. Jie abu lanko mokyklą vaikams su specialiais poreikiais, tačiau jiems reikia daugiau konkrečių intervencijos priemonių vaikams su ASD, pavyzdžiui, ABA, kuriuos tuo metu siūlo tik privačios ir nevyriausybinės organizacijos.

Švietimo įstaigos atitikimas vaiko poreikius, kiek laiko yra taikoma ABA (jei yra taikoma)

	Nagrinėjamu atveju: - Vienas vaikas gauna visapusišką pagalbą (specialų ugdytoją, logopedą, ergoterapeutą, fizioterapiją ir lanko baseiną). Tai taip pat taikoma ABA terapijai 3 kartus per savaitę. - Kitas eina į specialią švietimo mokyklą, kurioje sąlygos yra gana geros, jie turi įvairiapusės veiklos. Mokytojas daug dirba su vaikais (tačiau tai atsitinka tik todėl, kad mokytojas nori tai padaryti). Tai suteikia pusę valandos per savaitę logopedo mokykloje, o tai iš tikrųjų neapima visų vaikų poreikių. ABA taikomas namuose beveik 2 metus ir 3 mėnesius.
	Nenurodyta
	Remiantis galiojančiais Italijos mokyklos ir visuomenės sveikatos reglamentais, vaikai gauna pagalbą įvairiais būdais. Mokykloje teikiama mokytojų parama ir AEC (kultūros edukacinis asistentas) ir kasmetiniai mokytojų, terapeutų, tėvų ir kitų svarbių atstovų susitikimai, skirti stebėti ir aptarti įvairias intervencijas, siekiant bendrų tikslų, susijusių su švietimo, integracijos ir mokyklos įtraukties kokybe ir veiksmingumu. Visuomenės sveikatos daugiadisciplininė komanda pateikė diagnozės sertifikatą, leidžiantį gauti pagalbos mokytoją ir AEC, taip pat galimybę pasinaudoti terapija, tokia kaip logopedo, neuropsichomotrijos terapeuto, neuropsichiatro, taip pat psichologo. AEC, daugėja mokyklose, palaiko ir skatina mokinio savarankiškumą, palengvina integracijos procesą ir bendravimą klasėje, taip pat sudaro sąlygas ugdymo ir popamokinių mokyklos veiklų prieinamumui. Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos nepateikia ABA terapijos. Šeimos patiria privačios ABA terapijos išlaidas. Mokyklos parodo atvirumą metodams, kurie gali jiems padėti ugdymo veikloje, tačiau sisteminis metodas nėra taikomas.
	Tik viename iš analizuojamų atvejų ABA intervencija buvo vykdoma du kartus per savaitę specialiojo ugdymo centre, kuriame jis lankosi. Metus buvo taikoma ABA už atlyginimą kitam vaiko mokytojui.
	Vienas iš vaikų lankė specialiąją autistų klasę. Papildomai prie ugdymo mokykloje jam buvo teikiamos privačios psichologo, logopedo, specialiojo pedagogo paslaugos. Be to, jis dalyvauja įvairiose veiklose, pavyzdžiui, meno terapijos užsiėmimuose, muzikinėje stimuliacijoje, stimuliacijos vandens aplinkoje (baseine), žaidimai ir psichomotorika. Kalbant apie ABA terapiją, ji netaikoma integruotai atskiruose užsiėmimuose. Šiuo metu ji taikoma aprašant elgesio situacijas, kuriose išryškėja trikdantis elgesys. Kitas vaikas lanko bendrojo ugdymo klasę, išskyrus du kartus per savaitę lanko specialiąją klasę, kur dirba su specialiuoju pedagogu. Pusryčių metu taip pat yra pagalbos stebėjimas, paskatinti savarankiškumą šiuo klausimu. Jis taip pat dalyvauja individualioje terapijoje 2 skirtingose asociacijose (vieną kartą per savaitę kiekvienoje) ir vieną kartą per savaitę jis turi terapiją namuose kito terapeuto. Metodologijai, tiek mokykla, tiek asociacijos, taiko Montessori methodologiją su ABA dalimis. Kitoje asociacijoje ir namų terapeutas taiko TEACCH methodologiją, ir kai kuriuos aspektus ABA metodologijos, pradedant PECS įtraukimu. Paslaugos koordinuojamos taip, kad jų skirtingos metodologijos nebūtų prieštaringos.
	Tėvų ir globėjų išvados rodo, kad ankstyva intervencija ikimokyklinio amžiaus metais gali pagerinti vaikų galimybes išspręsti su vystymusi susijusius vėlavimus. Jie abu lanko mokyklą vaikams su specialiais poreikiais, tačiau reikia labiau apibrėžtų intervencijos priemonių vaikams su ASD, kaip ABA, kuriuos tuo metu siūlo tik privačios ir nevyriausybinės organizacijos.

PUSIAU STRUKTŪRUOTAS INTERVIU

Kokia yra situacija vaiko, turinčio autizmo sindromą, švietimo įstaigoje?

	Vaikas gali mokytis švietimo institucijose kaip ir visi kiti Lietuvos Respublikos mokiniai. Švietimo įstaigos turi išmaniąsias lentas, vaikai jomis gali naudotis. Mokytojai naudoja daug IKT programų pamokose, PowerPoint prezentacijas. Beje vaikams yra leidžiama žaisti kompiuteriu edukacinius žaidimus.
	I. Kartais jaučiamas atmetimas, izoliavimas ir labdara švietimo institucijoje. II. Vaikų darželis buvo labai palaikantis ir leido mums naudoti ABA metodus, nors Montessori metodas, kurį naudoja visiškai skiriasi nuo ABA.
	Italijos mokyklos siekia palengvinti ir užtikrinti neįgalių vaikų įtraukimą ir integraciją. Tačiau vaikai su autizmu taip pat gali gyventi sudėtingoje situacijoje, nes kartais mokytojams ir pedagogams dažnai trūksta tinkamo mokymo, o jų taikomi metodai grindžiami "bandymų ir klaidų" bandymais.
	Visos klasės turi išmanias lentas ir kompiuterius mokykloje. Mokytojai kartais naudoja IKT priemones pamokose.
	Priklausomai nuo vaiko autizmo tipo yra skirtingų būdų. Vaikas gali lankyti įprastą mokyklą su kitais bendraamžiais be autizmo spektro sutrikimo,gauti paramą arba būti specialioje autizmo klasėje, kurioje jie daugiausiai dirbs standartinėje klasėje (klasės draugais be ASD) arba specialiosios mokyklos. Bet kokiu atveju, IKT yra plačiai paplitusi ir naudojama beveik visada, naudojant įvairias programas dirbti skirtingais įgūdžiais, taip pat palaiko, kad mokymas būtų malonus (Išmanios lentos, palaikymo elementai, vaizdo įrašai, piešimo įrankiai ...). Vaikams iki 6 metų Ispanijoje jie gauna nemokamą individualią terapiją arba stipendiją du užziėmimus per savaitę.Terapijos priemonės yra skirtos šeimoms aprūpinti struktūruotas sesijas, paramą, konsultavimą ir informaciją. Mokyklos lankomumas priklauso nuo mokyklos, kurią lanko vaikas. Jei ji yra privati arba suderintas, ir ištekliai, kuriuos kolegijoje turi vaikas, eina į tam tikrą klasę, 2 kartus per savaitę, 1 valanda, kad bent jau tuo metu vaiko atliktas darbas būtų labiau individualizuotas, struktūrizuotas ir labiau remiamas. Be to, sveikatos priežiūros tarnybos yra atsakingos už diagnozės nustatymą oficialiai, taip pat periodiškai peržiūri bylos raidą ir, jei reikia, vaistus. Visos kitos veiklos, kurios skiriasi nuo individualių asociacijų ar mokyklų, kurie atitinka diagnozę, už užsiėmimus moka šeimos, jei jos gali sau tai leisti.
	Vaikai su autizmo spektro sutrikimais turi galimybę mokytis visose Bulgarijos mokyklose. Mokyklos yra aprūpintos IKT priemonėmis nacionaliniu lygmeniu. Problema ta, kad švietimo sistema turėtų būti aprūpinta programine įranga, kuri skirta mokyti vaikus turinčius autizmą.

Ką norėtumėte pakeisti?

	Galėtų būti finansuojamas ABA terapijos taikymas.
	I. Terapinis požiūris dėl daugybės autizmo problemų. II. Viskas, ką norėčiau pakeisti, yra mano mokinys už mokyklos ribų imtis intervencijos, nes kartais kiti vaikai jį išsiblaško. Deja, pagal šios mokyklos politiką tai nebuvo įmanoma.
	Psichologas siūlo specialų ir tęstinį mokymą tiek suprasti sutrikimą ir procedūras, leidžiančias vaikui tinkamai mokytis, vengiant strategijų, kurios yra ne tik neveiksmingos, bet kartais gali pakenkti vaiko klaidingiems atsakymams, trukdantiems realiai įtraukti į mokyklos kontekstą. Parama mokytojams iš daugiau patyrusių specialistų dirbant su neįgaliaisiais mokykloje.
	Mes norėtume pateikti visas galimybes visiems studentams. Pvz., Norėčiau, kad jie nemokamai dalyvautų visose socialinėse veiklose (jodinėjimas, plaukimas ir kita sportinė veikla). Būtų puiku tokie centrai vaikams turintiems autizmą. Būtų naudinga jiems praleisti laiką tokiose vietose. Jie jaustųsi privilegijuoti, jei būtų privačios auklės.
	Man būtų geriau, jei šių vaikų ugdymas būtų labiau nukreiptas į savarankiškumą ir kasdienį gyvenimą ir galėtų dirbti dažniau už asociacijų ar mokyklų ribų, natūralioje aplinkoje ir situacijose, kai jos kelia didesnes problemas. Atrodo, kad būtina geriau koordinuoti tarnybą, užtikrinti didesnę prieigą prie viešųjų išteklių ir didinti šeimoms skiriamas lėšas, kad šeimos galėtų sau leisti jiems reikalingų išlaidų su neįgaliaisiais padengimui. Tos pačios galimybės visiems, o ne tik tiems, kurie gali naudotis tam tikromis mokyklomis ar tam tikromis įstaigomis, arba tam tikroms papildomoms paslaugoms. O asociacijoms - didesnės investicijos į žmogiškuosius išteklius ir didesnę specifinę formaciją.
	Nacionalinės švietimo institucijos turėtų įtraukti, reguliuoti ir vykdyti mokymus pedagogams, tėvams ir t.t., naudojant ABA metodiką vaikams turintiems autizmą.

Jei bandėte keisti su kokiomis nesėkmėmis susidūrėte, kaip manote kokia buvo kliūtis pokyčiams?

	Valstybės švietimo ir informacijos sklaidos apie ABA metodiką bei jos veiksmingumą trūkumas.
	Tai yra kritinis aspektas valstybinėje sistemoje. Nėra informacijos tėvams, mokytojams.
	Švietimo organizacijoms reikia keistis ir reikalinga ekspertų pagalba suprasti kokius metodus naudoti mokant vaikus su autizmu praktikoje. Mokytojai dažnai susiduria su sunkumais, nes jie tikrai nežino, kaip padėti vaikui turinčiam autizmą. Pasak psichologo, problema yra ta, kad šiuo metu autizmui skiriami nedaug išteklių, todėl tai neleidžia nuolatinio darbo ir todėl reikia reikšmingų pokyčių. Iki šiol dažniausiai šeimos įtraukiamos siunčiant specialistus, kurie seka vaikus į mokyklą, ir duoda nurodymus mokytojams. Paramos mokytojas pabrėžia, kad didžiausia kliūtis yra biurokratiniai įvairių vyriausybės pokyčių elementai.
	Pagrindinės kliūtys yra dėl “de facto” taisyklių, kurios negali būti taip lengvai pakeistos. Tačiau buvo pasiūlyta asmeninis išsilavinimas, praktiškai jis gali būti netinkamas visą laiką. Žmonių finansinė padėtis neįmanoma, ar tvirta padėtis gali neleisti mums tapti realiais. Net jei vyriausybė duotų galimybę, tik kai kurie žmonės gali būti keliami.
	Sunkumai, su kuriais susiduriama, dažniausiai susiję su šios terapijos išlaidų ir joms skirto laiko sąnaudomis.Jiems reikia daugiau laiko su kiekvienu vaiku ir pritaikyti vieni kitų veiklai. Tai taip pat reikalauja "vienas su vienu" terapijos, todėl mokykloje tai būtų neįmanoma, tai turėtų būti privati. Yra nedaug išteklių, ypač nedaugelio gerai apmokamų ir sunkiai motyvuotų specialistų. Be to, jie nėra pakankamai specializuoti.
	Atsižvelgiant į ABA kaip nuolatinį ir brangų mokymą, sunku jį atlikti. Nors mokymas gali būti atliekamas naudojant, kai kurias savarankiškai apmokamas programas, problema yra tai, kad ji priimama kaip oficialus metodas, kurį reglamentuoja nacionaliniai švietimo ekspertai.

Kaip kiti vaikai ir asmenys elgiasi ir reaguoja į vaikus turinčius autizmo sindromą?

	Skirtingos reakcijos. Dalis žmonių yra supratingi bei tolerantiški, kiti bijo ir nesupranta. Labai įvairiai, priklauso nuo žmogaus. Kiti vaikai, jeigu vaikas autistas ne agresyvus, elgiasi normaliai, žinoma jiems kyla kitų klausimų. Dar labai priklauso nuo vaikų amžiaus, kuo vaikai vyresni, tuo atskirtis didesnė bei pašaipų daugiau. Jei autistas agresyvus, dažniausiai kiti vaikai jo prisibijo. Suaugusieji, jei nėra susidūrę su tokiu vaiku, tai nusistebi, kaip taip galima, kodėl tėvai vaiko neauklėja ir pan. Šiaip labai priklauso nuo žmogaus vertybių, ar jis priima kitokį vaiką, ar ne, nuo to priklauso kaip jis elgsis su juo, įprastai, kaip ir su kitu vaiku, ar jį ignoruos, bijos jo ir pan.
	Reakcijos yra skirtingos. Dažnai žmonėms nerūpi, nesidomi, ignozuoja, nes nežino.
	Jei vaikai yra tinkamai pasirengę priimti "autizmo draugą",tampa išskirtiniais ištekliais, nes jie gali parodyti daug jautrumo ir dažnai labai padeda savo partneriui. Suaugusiesiems taip pat, jei jie yra mokomi atpažinti ir suprasti tipiškus autizmo elgesį, jie gali parodyti tinkamus ir funkcinius atsakus į šio vaiko gerovę. Priešingai, gali atsirasti vengimo, nerimo ir nusivylimo reakcijų, susijusių su sunkumais, su kuriais susiduria vaikai, sergantiems autizmu, todėl jie nepaiso išteklių, kuriuos šie vaikai gali išreikšti ir akivaizdūs, jei jie bus tinkamai pripažinti.
	Kiek mes susidūrėme mūsų šeimose, draugų ir socialinėje aplinkoje, žmonės nuoširdžiai priima autizmą. Kai kurie į juos žvelgia gailestingai. Net jei nedaug, yra keletas žmonių, kurie nenori jų matyti arba pasišalina.
	Socialinis atsakas yra toks pat įvairus: reakcijos yra skirtingos, priklausomai nuo to, koks asmuo ir autizmo laipsnis, kaip elgiasi vaikas. Viskas priklauso nuo amžiaus, formavimo, jautrumo, empatijos ir t.t. Tačiau apskritai, pastaraisiais metais suvokimas apie autizmą, laimei, pasiekia gyventojus. Prieš tai, kai žmonės galvojo, kad tėvai, kurie sugadino, netinkamai auklėjo savo vaikus, sukūrė šią problemą, arba jie buvo laikomi neįgaliais žmonėmis, kurie neturėjo sprendimo. Dabar atrodo, kad žmonės labiau tai vertina kaip socialinę problemą, į kurią reikia padėti, o vaikai vis dažniau linkę vertinti kaip įprasti žmonės, kaip ir likusieji, su savo gebėjimais ir apribojimais, kuriems reikia skirtingos paramos. Nors kalbant apie diskriminaciją, nesusipratimas ar stigmatizavimas yra klausimai, už kuriuos reikia kovoti. Deja, vis dar yra daug stereotipų apie vaikus ir žmones, sergančius autizmu, o kartais žmonės atsitraukia ir atmeta žmones, sergančius ASD, nuo baimės ar nežinojimo. Laimei, mūsų miestas tampa vis labiau sąmoningas, ir šie požiūriai yra mažesni, jie vis labiau įtraukia ir atsiranda pagarba.
	Autizmo sutrikimai buvo plačiai aptarti ir pastaraisiais metais tapo populiarūs žiniasklaidoje. Bulgarijos visuomenė didina visuomenės informuotumą apie šeimų, kurių vaikus veikia ASD, problemas, stengiantis atkreipti dėmesį į jiems reikalingas paslaugas ir paramą kasdieniame gyvenime.

Koks yra ugdymo įstaigos bendruomenės požiūris į ABA terapiją?

	Trūksta žinių apie šią terapiją bei jos veiksmingumą dirbant su ASS vaikais.
	ABA neegzistuoja mokyklos bendruomenėje.
	Nors mokykla demonstruoja atvirumą, deja, šiandien ABA nėra mokyklų programoje ir kur ją įgyvendina šeimos. Mokyklose, kuriose per autizmo vaikų šeimas narius įdiegta ABA, mokytojai labai vertina tai, kad rezultatai yra matomi vaikams įgūdžių tobulinimo prasme.
	ABA metodo, įskaitant mokytojus, negalima sėkmingai taikyti praktikoje. Tai gali būti priežastis, dėl kurios negauna pakankamai patirties mokytojai ir kiti ugdytojai baigdami bakalauro studijas. Kadangi visuomenė nežinojo apie ABA metodą, tai gali būti kliūtis ABA procesas ir sistema remiantis knyga.
	ABA terapija yra pripažinta terapija, pademonstruota autizmo veiksmingumo, nors jos nedaug naudojamos išskirtinai ir integruotu būdu, dauguma jų naudoja kai kuriuos metodus kartu su kitais metodais ar modeliais (pvz., TEACCH). Dažniausiai trūksta žinių apie ABA terapiją, nors manome, kad daugeliu atvejų kai kurios jos gairės yra netiesiogiai taikomos, nežinant, kad ji priklauso ABA metodikai.
	Valstybinėms mokykloms reikia daugiau informacijos apie ABA kaip švietimo intervenciją, dėl kurios žymiai pagerėja rezultatai. Dauguma specialiojo ugdymo mokytojų nepateikia ABA metodo detales ir efektyvumą.

IKT priemonės (nešiojamas, plančetinis kompiuteris, išmanioji lenta ir t.t.), kurias Jūs naudojate ugdymo veikloje su vaikais?

	Išmanioji lenta; Planšetinis kompiuteris; Nešiojamas kompiuteris.
	Išmanioji lenta; Planšetinis kompiuteris; Stacionarus ir nešiojamas kompiuteris taikomas veiklose.
	Paprastai naudojamos priemonės yra: kompiuteriai, skirti teksto apdorojimui, skaitymui ir planšetinio kompiuterio programoms loginių užduočių vykdymui. Nors daugiausia kompiuteriai naudojami vidurinės mokyklos vaikams, plančetinis kompiuteris taip pat naudojama mažesniems vaikams, nes tai leidžia lengviau valdyti lietimu. Mokykla gali naudoti įvairius įrankius, skirtus kiekvienam mokiniui su negalia parengtoje PEI (Individualizuoto mokymo plano) specialių ugdymosi poreikiams patenkinimui.
	Jei mokinys turi tam tikrų interesų, mes naudojame IKT priemones švietime. Mes dažniausiai naudojame kompiuterį ir nešiojamus kompiuterius mokymo koncepcijoje ir kalbėjimo gebėjimams lavinti.
	Išmanioji lenta; Taktilinė lenta; Planšetinis kompiuteris; Nešiojamas kompiuteris
	Išmanioji lenta; Planšetinis kompiuteris; Nešiojamas kompiuteris

Kokie praktiniai pamokymai Jums padėtų taikyti IKT: filmai, filmuoti praktiniai pavyzdžiai, edukaciniai žaidimai, mokomosios programos ar kita.

	Praktiniai mokymai; Mokomosios programos; Edukaciniai filmai; Filmuoti praktiniai pavyzdžiai
	Lavinamieji žaidimai ir filmai. Kai kurie naudoja IKT PECS taikymui, tai mokiniams patinka.
	IKT yra labai svarbi, norint papildyti mokymosi programas vaikams, turintiems autizmo sindromą. Visų pirma, vizualinė stimuliacija, kuri lengvina mokymosi procesus; tuo pačiu metu kelia susidomėjimą ir smalsumą, nes ji pagrįsta labai motyvuojančiomis ir stiprinančiomis vaikų sistemomis.
	Mes atliekame tam tikrą išteklių tyrimą, atsižvelgdami į mūsų mokinių susidomėjimą "Net" arba "Educational" tinklalapiais. Mes naudojamės medžiagomis, vizualinėmis medžiagomis ir vaizdo įrašais mokymui.
	Vaizdo įrašai Praktiniai pavyzdžiai Vaizdo įrašai ir mokomoji veikla. Ugdomieji žaidimai
	Vaizdo situacijų tyrimai Praktinis mokymas Instrukcija apie IKT naudojimą ABA Švietimo programos.

Kurie ABA elementai gali būti naudojami IKT priemonėmis: tvarkaraščiai, elgesio dienoraščiai , simboliai (PECS), paskatinimai ar kt.

	Vaizdinė dienotvarkė; Tvarkaraščiai; Simboliai (PECS); IKT žaidimai, puikiai tinka paskatinimui, daug užduočių taikomų ABA terapijoje galima atlikti kompiuteriu ar planšete.
	Laikyti pokyčių bylą. Tikslai dienoraščiuose. Dienoraščiai pasiektiems tikslams.
	Nėra apribojimų, susijusių su IKT taikymu ABA. Technologijų naudojimas gali integruoti sistemas ir pasiūlymus, kurie šiuo metu naudojami vaikams su autizmu, todėl jie yra labiau motyvuojantys ir įdomūs, taip pat padeda mokytis skirtingais kontekstais.
	Stimuliavimas mums yra privalomas. Tinkamas elgesys turėtų būti apdovanotas. Ir blogas elgesys gali būti baudžiamas antruoju būdu. Mes nuolat nevedame dienoraščio, bet tam tikrais laiko tarpais mes pažymime pastabas.
	Piktogramos Vizualiai dienoraščiai Tvarkaraščiai, Lavinamieji žaidimai Būtų naudinga keistis informacija, apie atvejus, veiklą ir tai, kaip dirbti, nes tai suteikia dar vieną požiūrį ir jūs visada galite gauti idėjų, kaip tobulinti ar keisti kai kuriuos metodus. Tėvų atveju taip pat svarbu žinoti, kaip jie dirba su vaiku ir kaip jie gyvena, tiek profesionalams, tiek kitiems tėvams. Profesionalai gali pateikti visapusiškesnį vaizdą apie vaiko ir jo šeimos padėtį, taigi ir į jų tikruosius poreikius. Kiti tėvai galės įgyti idėjų ir jaustis suprantami. Tarp profesionalų ir tėvų seminarai galėtų būti vedamos diskusijos, kuriose jie galėtų kalbėti apie savo patirtį.
	Simbolių ir nuotraukų ištekliai Balso pranešimai - balso išvesties ryšių priemonės Simboliai / PECS / vaizduojamasis pristatymas užduočių ar dienoraščių.

Ar būtų naudinga naudotis kitų mokytojų/tėvų praktine patirtimi? Kaip?

	Patirties sklaidos seminarai; Virtualūs veiklos priemonių dienoraščiai; Vengti situacijų, kurios sukėlė nesėkmės anksčiau, taikyti tai, kas labiausiai pasiteisino ir davė naudos.
	Kartais tai nėra taip naudinga, nes kiekvienas tėvas yra skirtingas ir gali būti nenaudinga. Bet kokiu atveju labai naudinga keistis patirtimi su kitais mokytojais, kad mūsų veikla būtų geresnė
	Žinoma, dalijantis geromis praktikomis, lengviau įsigyti veiksmingus modelius. Tačiau to nepakanka. Manau, kad mokymas turėtų vykti per teorinius pamatinius modelius ir studijas bei tyrimus šia tema, siekiant įgyti tikrą sutrikimo ir geros edukacinės praktikos sąmonę. Taigi procedūros gali būti integruotos tiek keičiantis, tiek pasidalinant akimirkomis, tiek per laiką, per kurį svarstomi dalykai pagal ekspertų skaičių. Be to, paramos mokytojui svarbu bendradarbiauti, tačiau išlaikyti pagarbą vaidmenims.
	Mes visada gauname pagalbą ir pasiūlymus iš kitų žmonių arba norime, kad jie stebėtų ir pateiktų mums atsiliepimą apie tai. Mums reikia skirtingų perspektyvų, nes manome, kad taikymas ne visuomet yra teisingas.
	Kaip jau buvo paaiškinta pirmiau, būtų tikrai naudinga keistis informacija. Tai būtų įmanoma: - Seminarai tėvams, broliams ir seserims ar seneliams; - Šeimos, ar specialistų, ar net institucijų sambūvio ar susitikimų - geresnių intervencijų vadovų ir jų sklaidos, naudojamų medžiagų ir įrankių bei atliktos metodikos sukūrimas; -Forumai ar bet koks įrankis, galintis teikti patarimus arba bendrai bendradarbiauti, ir palengvinti dalijimąsi žiniomis, kad būtų prieinama visiems.
	Keitimasis gerąja patirtimi. Specialiųjų poreikių vaikų mokykla "Dr P. Beron" yra efektyviai dirbanti. Tėvų asociacija "Bendradarbiavimas", kurioje mokytojai ir tėvai reguliariai dalijasi informacija ir dalyvauja vaikų, turinčių SUP, programose.

Ar gaunate ugdymo įstaigose informacijos apie ABA – e-mokymus, kursus? Kokius?

	Didžiulis informacijos sklaidos trūkumas Lietuvos švietimo įstaigose. Kelių seminarų metu buvo paminėta, jog ABA terapijos galima mokytis Amerikoje bei Rusijoje arba užsisakyti e – mokymus iš minėtų šalių. Dažniausiai informacijos tenka ieškoti savarankiškai. Nedaugelyje Lietuvos įstaigų naudojamos IKT priemonės, dėl silpnos materialinės bazės. Kita pedagogė nurodė, kad darželyje, kuriame dirba negauna jokios informacijos, kadangi įstaigos pozicija - nėra didelio poreikio ABA taikymui, kadangi atvejai vienetiniai.
	Deja, Graikijoje taip nėra, nes valstybinės mokyklos nepadeda mokytis savo mokytojams.
	Mano patirtis rodo, kad mažai mokyklų tikrai žino ABA. Manau, kad jie turi būti informuoti ir suformuoti šiuo klausimu, nes kartais yra suvokiama nereali informacija apie ABA, ypač apie naudojamas procedūras. Iš tiesų parama mokytojams ir kontaktinė įstaiga, teikianti pagalbą mokytojams savo mokykloje, patvirtino, kad tokio pobūdžio mokymo nėra.
	Mes padedame ir gauname pagalbą su kolegomis, dirbančiais įvairiose specialiojo ugdymo srityse. Mes informuojame vieni kitus apie naujausius įvykius. Mes sekame sėkmingus mokytojus, kurie turi skirtingą patirtį.
	Yra plačiai paplitęs nežinojimas apie ABA terapiją institucijose ir nepagrįsta kritika dėl žinių trūkumo. Nors tyrimai remia terapijos veiksmingumą, būtina tobulinti šios terapijos profesionalų sklaidą ir mokymą. Žmonės, kurie lanko kursus, sutelkė dėmesį į šią metodiką, tai daro savo motyvacija ar reguliuojama universitetų forma, be to, tai yra profesinis smalsumas, kuris verčia mus ieškoti informacijos ir formuoti save savarankiškai. Informacija apie ABA terapiją ir jos taikymą dažnai gaunama per kitus specialistus, kurie šią terapiją taiko.
	ABA metodas nėra gerai žinomas mokyklos švietimo visuomenėje Bulgarijoje. Yra keletas trumpų mokymo aspektų, kurie neatspindi visos ABA terapijos galimybės.

Lyginamoji interviu ir atvejų analizė

Keli pagrindiniai aspektai išskirti anketose :

Yra neįmanoma apibūdinti šeimų situacijų turinčių vaikų su ASD. Tai labai priklauso nuo jų aplinkos, taip pat pagalbos, kurią jie gauna susijusia su vaiko sutrikimu, vaiko socialinių įgūdžių ir aktyvumo dalyvaujant veiklose, kurias teikia socialinės tarnybos.
Ekspertų, tėvų ir mokytojų patirtis auginant ir ugdant vaikus ir mokinius su ASD, atskleidžiant naudingumą ABA metodo mokykloje.
Pasirodo, jog yra didelis susidomėjimas naudojant ir taikant ABA ugdymo sistemoje. Tačiau, tyrimas rodo, kad ABA nėra labai naudojamas ir populiarus metodas, dėl informacijos trūkumo, suteikiant ugdymo pagalbą. Netgi tose šalyse, kur ABA yra naudojamas mokyklose, yra labai limituotas, tačiau mokytojai rodo dideli susidomėjimą bendrauti su kvalifikuotais specialistais, kad galėtų naudoti metodus jog būtų įmanoma suteikti visapusišką mokymą.
Bet, nėra daug galimybių iš valdžios gauti galimybę naudoti tokia sistemą ir tokį metodą ne tik mokyklose, bet ir kitose institucijose.
IKT yra labai naudingas mokyklose. Kadangi mokiniams su autizmu dažnai būna sunku tobulinti tam tikrus savo įgūdžius, tad yra labai naudinga mokykloje naudoti IKT įrankius, jog butu įmanoma suteikti visapusiškus mokymosi reikalavimus. Technologijų naudojimas gali integruoti mokinius su autizmu, darant juos labiau motyvuotus ir susidomėjusius, ir suteikiant mokymąsi skirtingais kontekstais. Deja, ne visada mokyklos gali suteikti visus reikalavimus mokinių norams patenkinti.
Nėra apribojimų kaip naudoti IKT ir ABA. Dažniausiai cituojami elementai yra: Fotografinės užduočių reprezentacijos; Dienoraščiai; Ugdymo žaidimai; PECS; Vizualiniai tvarkaraščiai; Užduotys atliktos naudojant ABA metodą.

IŠVADOS

Autizmo diagnozė paprastai suformuluota remiantis dviem pagrindiniais psichinių sutrikimų tarptautiniais klasifikatoriais: DSM – Psichikos sutrikimų diagnostinė ir statistinė instrukcija bei Tarptautinė psichikos ligų klasifikacija (Tarptautinė ligų klasifikacija (PSO) – Pasaulio Sveikatos organizacija.

DSM-V autizmo potipiai buvo suskirstyti į vieną kategoriją, vadinamą ASD (autizmo spektro sutrikimai), išskyrus Rheto sindromą, kuris buvo susijęs su neurologiniais sutrikimais. DSM-V taip pat supažindina su „socialinės komunikacijos sutrikimu”, kurio diagnostiniai požymiai iš dalies sutampa su autizmo spektro sutrikimais, nes socialinės komunikacijos sutrikimo diagnozei reikia „pragmatiško kalbos sutrikimo” ir „blogo valdymo”, vartojant verbalinę ir ne žodinis bendravimas”.

Tyrimai parodė, kad ankstesnių pogrupių socialinių ir pažintinių gebėjimų skirtumų gerinimas apibūdinamas kaip tęstinumas. Taip pat buvo nustatyta, kad diagnozė įvairiems pervasyvių vystymosi sutrikimų potipams labai skiriasi tarp skirtingų diagnostikos centrų ir dažniausiai susijusi su sunkumu, kalbos lygiu ar IQ.

Švietimo intervencija vaikams, sergantiems ASD ar emociniais elgesio sutrikimais, kelia iššūkį mokytojams, kurie būtinai turi susikurti savo darbą pagal savo mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, savybes. Šiais atvejais švietimo intervencijos turi būti visuotinės ir turi naudoti įvairius metodus ir paramą, kad būtų užtikrintas tinkamas ugdymo ir mokymosi būdas.
Šis tyrimas leido mums išskirti keletą esminių klausimų ir fotografuoti dabartinę vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, padėtį švietimo sistemoje, nustatydamas kai kurias stipriąsias ir silpnąsias puses.

Visų pirma, analizuojame šešių projekte dalyvaujančių šalių reguliavimo bazes, kurias mes tai nustatėme.

Kiekviena dalyvaujančioji Europos šalis paskelbė keletą įstatymų nuostatų, kuriomis siekiama garantuoti autizmo ar specialių poreikių turinčių vaikų švietimą, integraciją ir apsaugą.

Didelės pastangos jau buvo dedamos siekiant remti intervencijų ir politikos, skirtos vaikų su negalia ir jų šeimų teisėms apsaugoti, įgyvendinimui ir sklaidai. Be įstatymų ypatumų, tikslas, kurio reikia siekti, yra bendras: skatinti gerą praktiką integruoti ir įtraukti visus asmenis į bendruomenę.

Atrodo, kad atotrūkis tarp reguliavimo institucijos ir jos realaus taikymo, ypač susijęs su turimais ekonominiais ištekliais, ir sunkumai mokyklų ir sveikatos priežiūros specialistams prieiti prie konkrečių mokymo būdų.

Tai lemia, kad prieiga prie kai kurių intervencinių metodų yra ribota. Iš tiesų ABA mokymai, kaip ir kiti intervencijos modeliai, turi būti mokami ir, nors rekomenduojama, įvairių institucijų nepalaiko / nepateikia. Mokytojas ar profesionalas turi pasirinkti, ar jis nori mokytis ar sužinoti daugiau apie ABA.

Be to, atsižvelgiant į šias diskrecijos ribas, šio metodo sklaida taip pat nėra vienalytė toje pačioje šalyje, nesuteikiant teisės į gydymą ir specialiojo ugdymo metodus.
Mūsų projektas „ABA – MŪSŲ NAUJAS POŽIŪRIS Į SPECIALŲJĮ UGDYMĄ” gali suteikti galimybę pabrėžti ypatingo išsilavinimo kritinius taškus ir stipriąsias puses bei paskleisti įgytą patirtį tarp mokytojų bendruomenės.

Atrodo, kad būtų naudinga taikyti ABA metodą ir mokyklai, naudojant ir pritaikant ABA į ugdymo procesą. Tačiau išvados rodo, kad ABA nėra toks populiarus ir naudojamas metodas dėl informacijos stokos ir valstybinės švietimo paramos. Net šalyse, kuriose ABA yra geriau žinomas, ir jo plitimas yra netolygus. Galimybės taikyti ABA mokyklose yra labai ribotos, nors mokytojai rodo galimybę bendradarbiauti su specializuotais darbuotojais ir taikyti metodus, užtikrinančius tinkamą išsilavinimą.

Kadangi mokiniams turintiems autizmą dažnai sunku įgyti tam tikrų įgūdžių, mokykloms yra naudinga turėti galimybę naudotis IKT įrankiais ir tinkama mokymo programine įranga, kad būtų patenkinti specialūs ugdymosi poreikiai.

Iš tiesų technologijų naudojimas gali integruoti sistemas ir pasiūlymus, kurie šiuo metu yra naudojami su autizmo vaikais, todėl jie yra labiau motyvuojantys ir įdomūs, o mokymasis yra palengvintas skirtinguose kontekstuose.

QUESTIONNAIRES

The following questionnaires were delivered to the teachers and the parents in order to complete the present studio.

English Bulgarian Greek Italian Lithuanian Spanish Turkish